Erasmus: Lietuva - Italija

“Penkto aukšto supermenas”

Sveiki tautiečiai. Pamaniau, kad paskutinį įrašą padariau dar Italijoje ir galite pagalvoti, kad nebegrįžau, dingau kur nors :) Taip nėra. Jau apie mėnesį laiko esu Lietuvoje, vis dar neatsidžiaugiu. Skanus maistas, gėrimai, normalūs žmonės, visa kita. Tik vienas dalykas nepatinka - oras. Ten jis buvo tikrai geresnis. Bet visi kiti geri dalykai vistiek daro būvimą Lietuvoje geresnį nei ten.

Kaip viskas baigėsi Italijoje?.. Susitvarkiau visus egzus per dvi savaites paskutines. Rezultatai buvo nuo 18/30 iki 28/30 (18 minimalus, kad išlaikytum). Dokumentus užsienio skyriuje taip pat susitvarkiau, bet diplomo-atestato su balais ir kitais dalykais teks laukti apie du mėnesius kol atsiųs (visgi italai). Gerai, kad pasidariau savo libreto su balais kopijas ir grįžęs į uni Lietuvoje iškart galėjau tvarkytis visus popierizmus. Dar italus apgavau su periodo patvirtinimu, surašiau datas, kokios buvo sutartyje, nors buvau iš tikro ten trumpiau. Kadangi padaviau lapą su jau užpildytomis datomis ir jie negalėjo įrašyti savų tai jiems nebeliko nieko kito kaip pasirašyti ir užantspauduoti mano versiją :)

Paskui savaitgalį surengėme kelis puikius išleistuvių vakarus. Dauguma jau buvo išvykę arba ruošėsi vykti namo kaip ir aš. Tą pirmadienį vasario pabaigoje turėjau iš Bolonijos vykti namo 1 valandą nakties. Laukiau per naktį stotyje, bet taip ir nepasirodė dėl kažkokių priežasčių mano autobusas. Pralaukęs iki ryto traukinio atgal į Modeną grįžau su visais daiktais vėl. Gerai, kad vėl priėmė į mūsų rezidenciją. Turėjau laiko iki penktadienio, kada buvo artimiausias reisas į Lietuvą iš Milano. Ta progą turėjome dar 3-4 išleistuves ir atsisveikinimus su visais antrą kartą. Visgi taip gal dar geriau išėjo, mat ne su visais pirmą kartą buvau spėjęs atsisveikinti :) Penktadienį ryte antrą kartą krausčiausi lauk, visi sakė, gal vėl sugrįši rytoj :) Bet kažkaip nebenorėjau. Nuvažiavau į Milaną, pripirkau suvenyrų šiek tiek, kiek dar buvo likę pinigų. Paskui patraukiau ieškoti tos stoties iš kur turėjau išvažiuoti. Šį kartą jau klausinėjau itališkai ir nebereikėjo ieškoti rusų, kad padėtų :) Visgi su metro kažkaip nepavyko nusigauti iki ten, tai sutariau su taksistu, kad nuveš už 15 eurų. Važinėjo aplinkui, prisuko taksometras apie 40 eurų, nes niekaip nerado tos vietos, net su GPS… Visgi šiaip taip pavyko. Taksistas buvo sąžiningas ir paėmė kiek buvome sutarę. Tada jau pamačiau autobusą su LT numeriais ir išsišiepęs laukiau 6 valandas kol išvažiuosim. Kelionė atgal nė kiek neprailgo, puse kelio gulėjau pačiame gale išsitiesęs visu ūgiu, paskui prilipo austrų, čekų, lenkų, lietuvių. Iškart puoliau šnekėti su lietuviais. Pradžioje buvo net keista ir sunku, bet pripratau gana greitai :)

Kaune stotyje iškart pasitiko draugai ir įsakiau mane iškart vesti į pirmą barą, kur yra lietuviško Švyturio alaus :) Atsigėrus tokio nerealaus dalyko po pusės metų mano akys pačios švietė kaip švyturys :) Paskui grįžau namo, pabuvau beveik savaitę, susitikau su draugais, išdalinau lauktuves, pasakojau nuotykius. Vėliau patraukiau į Šiaulius, susitvarkiau reikalingus dokumentus, pradėjau eiti į paskaitas. Užskaitė visus rezultatus. Papildomai reikėjo išsilaikyti du egzaminus. Lietuviškai mokytis taip lengva :) Iš vieno gavau 10 iš kito 8 :)

Buvo problema su būstu, bet pagaliau po 3 savaičių visgi radau kur gyventi. Jau apie savaitę gyvenu naujuose, puikiuose apartamentuose pačiame Šiaulių centre. Su mielu noru einu į paskaitas, vis dar sutinku seniai nematytų draugų. Žodžiu gyvenimas eina toliau, bet po visų šitų užsienio patirčių viskas daug kitaip, viskas daug geriau.

Vasarą tikiuosi vykti aplankyti draugų įvairiuose šalyse, ne vienas žada atvykti į Lietuvą, labai to laukiu.

Nepaisant to, kad buvau Italijoje, turiu pripažinti, kad ten viskas iš tikro buvo labai super. Patirtis, įspūdžiai, gyvenimas, požiūris kitoks, šimtas draugų. Kaip baigiamąjį žodį galiu pasakyti - jei tik turi galimybę išvykti studijuoti pagal Erasmus (į bet kokią šalį, net Italiją) - tai nieko nelauk ir VAŽIUOK! Nepasigailėsit.

Visur gerai, Lietuvoj geriausia, bet išvažiuoti pasižvalgyti irgi verta :)

P.s. dabar galvoju ar toliau rašyti ką nors čia ar tuo viską ir pabaigti…

Rodyk draugams

“Rytas Modenoje. Spooky”

Viskas! Išsilaikiau paskutinį egzaminą ketvirtadienį ir nuo tada iki dabar švenčiam pergalę ir išleistuves. Naktį iš pirmadienio į antradienį jau vykstu į Lietuvą! Pagaliau! Keista, bet po paskutinio egzamino ir sutvarkytų dokumentų pajutau tokią laisvę, gerą jausmą viduje, kurio nejutau 5 mėnesius. Nepatikėsit, bet net pradėjo patikti Italija. Trankėmės po miestą ir dabar jis atrodo visai gražus, žmonės irgi pakenčiami. Maistas neblogas, gėrimai geriami. Šiandien pripirkau šiek tiek suvenyrų lauktuvėms, dar pirmadienį Bolonijoje ką nors prigriebsiu.

Tiesą pasakius iš dalies visai norėčiau čia pasilikti. Apmąsčiau, kad praleidau tikrai labai gerą laiką čia, daug gerų, įdomių draugų susiradau. Bus šiek tiek gaila palikti viską… O be viso šito dar ir labai neblogų kaimynių vokiečių atvyko.. Ech… Na, bet visgi labiau noriu į Lietuvą, pas savus ;)

Dabar nelabai turiu laiko rašyti - reikia eiti toliau išlydinėti save :) Parašysiu daugiau apie paskutinius egzaminus ir išleistuves jau grįžęs. Susitiksime, susirašysime Lietuvoje! ;) Ciao.

Rodyk draugams

“Naktinės žinių paieškos”

Ką gi. Šiandien sužinojau vakarykščio kosmologijos egzamino rezultatus. Jie teigiami :) Gavau 21 iš 30. Kad egzaminas būtų išlaikytas reikia mažiausiai 18 taškų. Pavertus į mūsų sistemą mano įvertinimas būtų 7. Visai neblogai. Pats egzaminas šį kartą buvo raštu, pataikiau pasimokyti kaip tik tuos dalykus, kurių reikėjo. Dėstytojas irgi visai nieko, angliškai viską pateikė, paaiškino. Ir pavardę gerą turi - Ferrario :) Tipo “Ferrari, o!”

Taigi, pirmadienis buvo sėkmingas. Bet šiandien laikiau kitą egzaminą apie materiją, kuris iš 8 kreditų, dėstytoja viską pateikė tik itališkai… Mano kolegos italai jau trečią kartą laikė šį egzaminą (per semestrą prieš tai bandė du kartus, bet man niekas nepranešė). Ir mano, kad ir šį kartą neišlaikys. Taigi, man vilčių išvis 0.52% (neklauskit, kaip apskaičiavau). Nors vieną iš 4 uždavinių išsprendžiau, kiti 3 liko nepaliesti. Tą, kurį tiksliai žinojau kaip spręsti dar padaviau priekyje sėdinčiam grupiokui. Padėkojo paskui. Aš ar taip ar kitaip neišlaikysiu, o jam gal padės. Vienas iš tų retų italų, kurie normalūs žmonės atrodo. Pašnekėdavom angliškai, daug padėjo, parodė kas, kur ir kaip.

Dabar nieko nelaukdamas einu ruoštis kitam spektroskopijos egzaminui, kuris bus ketvirtadienį. 3 egzaminai per 4 dienas. Neblogai. Dar šiandien pasiėmiau kreditus iš italų kalbos kurso. Pagaliau pasirašė.

Tai tiek žinių. Už lango dabar pirmą kartą po savaitės laiko pasirodė saulė. Prieš tai buvo apsiniaukę ir rūkas. Grįždamas mačiau, kad lauke +9. Iki ;)

Rodyk draugams

“Draugas ir priešas mokslams…”

Sveiki. Neturiu laiko ir noro dabar dėti iliustracijas ir varyti ant italų. Keletas naujienų trumpai (pasirodysiu, kad dar gyvas). Pirma smegenys nebetelpa galvoj kiek visko moku mokiaus paskutinę savaitę. Praėjusį pirmadienį egzamino neišlaikiau (taip pat ir ispanas kolega) tai eisime rytoj bandyti dar kartą. Smagiausia, kad iškart po to, poryt bus kitas egzas, kuris turi 8 kreditus ir vos ne tris kartus sunkesnis. Paskui trečiadienį laisva (?) diena ir ketvirtadienį dar vienas egzaminas iš 5 kreditų… Dar vieno dėstytojo niekur nerandu jau antrą savaitę, noriu parodyti programą, kurią parašiau. Tikiuosi atsiras. Paskui sekančią savaitę dar du egzai ir lyg viskas bus… Kažkaip reikės ištverti. Dabar galva plyšta nuo visų problemų jau.

Ne apie mokslus. Savaitės pradžioje išvyko kaimynė Ania :( Išlydėjom, nuotaikos buvo labai nekokios. Susitarėme vasarą susitikti Lietuvoje ar Lenkijoje. Dingo ir kita kaimynė iš anglijos Charlotte. Nespėjau atsisveikinti… Paskui išvyko dar keletas kaimynių, kurių labai nemėgau (dainuodavo pastoviai ir šnekėdavo beveik taip erzinančiai kaip italai). Penktadienį turėjom didelį didelį Erasmus party (tiksliau kokių 50 ispanų ir kelių iš kitų šalių studentų party). Viskas vyko bute (tas butas tai visas pirmas aukštas dideliame name), kurį nuomoja 6 ispanai (nes juos išmetė iš rezidencijos už fiestas). Nuvykom su viena norvege Erle. Atvežėm daug alaus, kaip ir buvo parašyta kvietime. Viskas prasidėjo 5 valandą, mes atvykom apie septintą. Viskas vyko su garsia gyva, negyva muzika, garsiais linksmais ispanais, daug gėrimų ir t.t. Visgi apie 12 valandą kažkas neapsikentė ir iškvietė karabinierius :) Keista, kaip vienas žodis “policija” gali nutildyti ~50 žmonių iki mirtinos tylos per keletą sekundžių… Viskas baigėsi gerai. Apžiūrėjo ir nuvažiavo. Baigėsi viskas apie pusę dvylikos. Smagiausias party buvo šiais metais. Daug nevartojau, nes šeštadienį atsikėliau apie 10 ir mokiausi toliau.

Tą patį einu daryti ir toliau… Palinkėkit sėkmės, bo tikrai reikės… :)

Rodyk draugams

“Naktinė šlapia Modena”

(Už)Vakar, 24 dieną buvo lygiai 4 mėnesiai kaip atvykau į Italiją. 125 dienos kaip ne Lietuvoje. Daug. Ir kaip bebūtų keista man ta diena patiko. Netgi Italija patiko. Ne, su manim ne viskas gerai. Įdomu,  beveik nei vienam italui tą dieną nesinorėjo trenkti į snukį :) Gal taip buvo dėl to, kad nuo pat ryto visur švietė saulė, oras buvo puikus, šilta (apie 12 laipsnių), o gal dėl to, kad mačiau su karabinierius (poliucininkus) šnekančius rožiniais telefonais (kas buvo vienas juokingiausių matytų vaizdų per paskutinius kelerius metus), o gal dėl to, kad neveikė bilietų aparatas autobuse ir vairuotojas pasakė, kad galiu nepirkti bilieto.

O visgi, gal dėl to, kad tą rytą 10.00 turėjau egzaminą apie kosmosus, žvaigždes, skraidančius daiktus ir apie tai kodėl žmonės nenukrenta ar nenuskrenda nuo žemės (gravitacija ir kosmologija). Bet to egzamino nebuvo - susitariau su profesorium, kad ateisiu pirmadienį 11 valandą. Bet galiausiai supratau, kodėl man tą dieną Italija nekėlė įprastinių neteigiamų jausmų - visą naktį prieš tai skaičiau (iš kompiuterio, nes neturi knygų tokių…) konspektus (apie 250 iš 400 puslapių) tam egzaminui ir nebuvau miegojęs nei minutės… Akivaizdu - smegenys nedirbo, buvo jau atsijungę, todėl ir patiko Italija. Tai štai kodėl italai taip mėgsta, myli savo šalį, teigia, kad ji geriausia pasaulyje!.. Nemiegočiau dar kokias 3-5 paras iš eilės ir matyt sužinočiau, kaip mąsto ir kas dedasi tikro italo galvoje…

Galvoju kas dar naujo nutiko. Nieko nesugalvoju, galva nedirba. Vakar po tos keistos dienos užmigau pavalgęs, atsibudau vidurnaktį, paskui neužmigau iki 6 ryto, atsikėliau šiandien ryte 9.30. Pusę dienos nieko neveikiau, kitą pusę valgiau, o dar kitą (nebeliko pusių..), eee, dar kažkada šiandien tiesiog egzistavau - atsidaręs tuos užrašus žiūrėjau į ekraną, bet vaizdas su smegenim nesirišo ir keliavo skirtingais keliais. Perverčiau gal 50 lapų, bet nieko neatsimenu. A, dar kaimynę išgąsdinau į virtuvę atėjęs su raudonom raudonom akim (kaip iš nuotraukų). Net sušuko. Pralinksmino :)

Va, prisiminiau ką dar žadėjau parašyti. Trečiadienio vakare, tose pačiose egzamino išvakarėse buvo geros mūsų draugės Aysan gimtadienis. Ji, turkė, bet neatrodo ir nesielgia kaip likę turkai. Labai draugiškas, puikiai angliškai šnekantis, visur dalyvaujantis žmogus. Ją pusdieniui vakare išsiuntė į miestą. Grįžus rado savo kambaryje raštą, kad jos draugas Carlos (ispanas) pagrobtas ir reikia ieškoti, kur “blogis” (taip ji vadina mano kaimynę) praleidžia daugiausiai laiko. Tai galėjo būti jos kambarys arba kompiuterių klasė. Kambaryje nerado, tada nulėkė į apačią, kur rado “blogį”, bet ji apsimetė nieko nežinanti ir pasakė, kad matė Karlosą su manim. Tada atlėkė į mano kambarį, aš apsimečiau besimokantis ir pasakiau, kad mačiau jį trečiame aukšte. O ten jau ir laukė visi smagumynai. Balius, tortas, dovanos, gėrimai, valgiai. Balių užbaigėm ramiai prieš 12 ir ėjau toliau mokytis. Keista, bet išgėrus tokio skanaus vyno, kurio pavadinimo niekas neatsimena, mokėsi dar net geriau kažkaip :)

O vakar šventėm dar kartą tą patį gimtadienį, nes kažkas buvo užmiršęs pasveikinti, vėl tortą ir gėrimų atsinešė. O ko jau ne… Smagiausias akcentas buvo kai pusę penkių ryto sprogdinom balionus koridoriuje. Buvo smagu, bet pagalvojom, kad negalima neleisti saviems, normaliems žmonėms miegoti. Tai prisirinkom dar kaip reikiant balionų ir perėjom per 7-9 aukštus, kur dauguma italų gyvena. Niekas neišlindo pažiūrėti, išsigandę matyt buvo, nes garsas buvo tikrai geras :)

Pirmadienį laukia egzas, paskui dar gal antradienį ar trečiadienį. Smagumynai.

Rodyk draugams

“Tik-tak”

Sveiki tautiečiai. Kas gero Lietuvoj?

Čia oras kaip Londone. Saulę per dvi savaites mačiau gal vieną dieną. Apsiniaukę, rūkas, drėgmė 100%. Smagu. Nors iš dalies gal gerai. Galima sėdėti, niekur neiti ir mokytis.

O mokytis tikrai yra ką. Jau kitą savaitę nusimato dar du egzai. Vienam reikia perskaityti daug daug, o aš perskaičiau kolkas mažai mažai. Kitam reikia parašyti programą su programavimo kalba, kuria niekas nedirba Lietuvoje išskyrus VGTU mokslininkus. Jau vieną dalį prieš tai atsiskaičiau. Dabar reikia parašyti dar vieną programą. Uždavinys buvo sunkus, todėl parašiau tokią paprastesnę, kurią sugebėjau. Tikiuosi, kad užskaitys. Paskui dar bus egzu dar kitą ir dar kitą savaitę. Smagumai.

Ketvirtadienį išragavome kaimynės lenkės atsivežtą lenkišką vodkę. Visi sakė, kad lietuviška buvo geresnė :) Beje, jau sulaukiau ne vieno klausimo ar būtų įmanoma kaip nors importuoti lietuvišką degtinę į Turkiją ir Šveicariją. Kvepia biznio planu. Paskui tą patį vakarą buvome L'Om klube, kur viskas buvo kaip visada. Lieva muzika, siaubingai atrodantys italai. Ir daug besiprašančių į snukį. Vienas vos neprisiprašė iki galo, kai pastūmė mūsų kaimynę. Betrūko sekundės. Jei tik nebūtų sulaikę manęs ir paskui dar vieno draugo albano… Ech. Paskui jie pabėgo :) Italai blin. Įeina šviežia pana ir jie spokso kaip nebūtų matę niekada. Paskui prieina arčiau, jei pana nekreipia dėmesio tada pradeda užkliūti visaip arba toliau spokso. Priėjęs jau prieš tai tam pačiam paaiškinau, kad atsitrauktų toliau, bet į jo ne įtin talpią itališką kopūstą kitokia nei italų kalba neįeina… Su kiekviena diena vis labiau noriu ką nors jiems padaryti… Gerai, kad nebeilgai būsiu.

Nors vakar pakėlė nuotaiką ryte vienas atsitikimas. Sėdėjau ryte čia, kompiuterių salėje. Buvo beveik tuščia. Įėjo tokia jau kažkur prieš tai matyta juodčkė. Priėjo, padavė tokį sieninį kalendorių su visokiais kaspinais. Galvoju prašys tuoj užsimokėti atitinkamai. Bet žiūriu ne. Nusišypsojo ir jau ėjo atgal. Tada supratau, kad čia ale dovana tai pasakiau ačiū :) Tai ir nesupratau kas kaip ir kodėl, bet dabar turiu kalendorių :) Paskui virtuvėj vakare nusprendėm, kad čia naujas kabinimo būdas toks gal :)

Norėjau parašyti gražiai šį kartą, bet neišeina. Vistiek turiu iškeikti ką nors itališko. Šį kartą internetas. Negana to, kad tūpiausias tinklų administratorius (teko su juo bendrauti el. paštu) blokuoja viską kas įmanoma ir daug programų ir tinklapių neveikia (kaip jis teigia veikia viskas kas reikalinga mokslams), bet net ir tai kas neblokuojama, visas šitas superstas internetas paskutines dvi dienas tai 5 minutes veikia, tai tiek pat neveikia. Interneto jungčių 20 kartų mažiau nei norinčių naudotis, bet vistiek dar papildomam džiaugsmui kas trečias kabelis neveikiantis. Ir jau porą mėnesių taip. Pranešiau kelis kartus, bet gal sutvarkys ant 2009… Kur jie visi buvo kai Dievas protą dalino ir apie interneto tinklus mokė…

Beje, dar šiandien fokusą pamačiau. Kaip teigia tokia sistema univero puslapyje, kur prisijungi, užsiregistruoji egzaminams, pažiūri balus (viskas tik itališkai…) man artimiausias egzas oficialiai 24 dieną. O pas dėstytoją, jo blog'e rašoma, kad egzas rytoj. Tai kuriuo dabar tikėti? Parašiau laiškus kur tik galėjau, bet labai abejoju, kad sulauksiu atsakymo šiandien, sekmadienį ar išvis šį pusmetį…

Einu valgyti “ale koldūnų” savo “pietums” ir paskui skaityti ką prisisiunčiau egzui iš interneto apie kosmosus visokius :)

Beje! Vakar pirmą kartą šiais metais gyvai, tiesiogiai šnekėjau lietuviškai. Ir ne pats su savim! Mat sugrįžo tas antras lietuvis. Bet jis visą dieną būna moksluose/darbe tai nelabai yra laiko daug pabendrauti. Šnekėti buvo keista. Net žodžius rinkti kažkaip reikėjo :) Bet vistiek neblogai :)

Iki ;)

Rodyk draugams

“Nervus neteigiamai veikiančios spalvos”

Sveiki.

Gaisrų ir kitų nelaimių neįvyko, bet nutariau atsipūsti ir šiek tiek pavaryti ant italų ir šiaip papasakoti kas naujesnio.

Kambariokas studijuoja teisę ir finansus ir turėjo vienam egzaminui perskaityti labai puikią knygą Martin J. Gannon “Understanding Global Cultures“. Labai puiki knyga, kurią jei rasite kur nors rekomenduoju paskaityti. Ten įvairios šalys lyginamos su tam tikrais reiškiniais. Perskaičiau apie Italiją. Spėkite su kuo lyginama? Su opera :) Ir labai taikliai rašoma (matyt autoriui taip pat patinka Italija kaip ir man). Skaitydamas tik šypsojausi ir linkčiojau galva. Visa tiesa apie jų dramas, kalbą, kuri panaši į cypimą operose, nesveikus mosikavimus rankomis, nenorą dirbti, norą atrodyti turtingais ir madingais, įsivaizdavimą, kad yra puikiausia tauta pasaulyje, kai toli gražu taip nėra, kavines, aikštes centre, kurios skirtos apkalboms, mamos sūnelius, kuriems 40 ir gyvena su mama arba jei negyvena tai skambina kiekvieną dieną. ir daug kitų dalykų. Viskas ką perskaičiau ten grynų gryniausia tiesa. Nors jei nebūčiau pabuvęs čia nepatikėčiau kai kuriais dalykais…

Šiandien teko būti centre ir dar kartą įsitikinti tuo ką skaičiau vakar. Ėjau į kalbų centrą, kur man reikia dar 4 valandas praleisti mokantis italų kalbos, jei noriu gauti jau išlaikyto egzamino kreditus. Jis dirba darbo dienomis nuo 9 iki 12, paskui nuo 14 iki 18. Rytą praleidau universitete ir grįždamas pagalvojau, kad keletą valandų galiu skirti dar ir italų kalbai. Ten nusigavau lygiai 15.00, taigi tikrai turėjo būti atidaryta. Bet čia Italija ir jie geriau žino kada jiems patogu dirbti ir užrašai ir taisyklės neturi visiškai jokios vertės ar įtakos darbuotojams. Mokymų klasė buvo uždaryta. Budinti, kuri nešneka angliškai (KALBŲ CENTRE!!!) pasakė, kad uždaryta. Pasakiau, kad ir pats matau ir paklausiau kodėl uždaryta, juk tokiu laiku turėtų dirbti. Ji tik pamosikavo rankomis sakydama, kad nežino. Šaunu. Be reikalo nevažiavau tiesiai namo ir baigėsi bilieto galiojimo laikas ir turėjau pirkti naują… Be to buvo parašyta, kad rytoj išvis nedirbs niekas, nes kažkokia maža, šventa šventė bus Italijoje…

Kalbant apie šiaip naujienas galiu pasigirti, kad vienas egzas krito gana lengvai parašius programą ir ją paaiškinus profesoriui. Liko 4 sunkūs… Vienas pareina jau kitą savaitę ir reikia daug daug skaityti (kas manęs ypač nežavi ir netraukia, kaip realo). Na kaip nors. Rezidencijoje gyvenimas grįžo į tradicinį įprastą tarptautinį šurmulį. Atrodo jau sugrįžo visi. Vėl pirma ispanų ir kitokių gerų žmonių.  Vėl gyvenu apsuptas žmonių, o ne vien turkų. Vakar skaudančia širdimi atidaviau 250 eurų už sausio mėnesio nuomą. Nors dar skaudžiau turėtų būti tiems, kurie buvo išvykę ir negyveno čia keletą savaičių, bet vistiek turi mokėti už tas dienas. Nors gerai, kad už vasario mėnesį reikės mokėti tiek, kiek dienų čia dar prabūsiu. Paskutinis egzaminas 02-13 taigi tikiuosi maždaug 15-17 dienomis, susitvarkęs reikalingus dokumentus, važiuoti namo, į Lietuvą :) Kas dar? A, turiu naują kaimynę iš Škotijos vardu Catherine (ale Kotryna lietuviškai). Miela, draugiška, galima angliškai puikiai susišnekėti. Atvažiavo čia atlikti praktikos, ji medicinos sesuo būsima. Visgi, su kambarioku nusprendėm, kad ji kiek keista ir įtartina, nes sakė, kad prieš tai jau gyveno Italijoje 9 mėnesius, dabar po metų vėl sugrįžo ir jai čia patinka gyventi(???)… Mūsų protai nesuderina žodžių Italija+gyventi+patinka… Kaip dalyba iš nulio… Kad vietoj “gyventi” būtų “atostogauti keletą savaičių” tai dar suprastumėm, bet dabar… Na žiūrėsim, gal visgi susipras, atgaus sveiką protą :)

Tai tiek, iki ;)

Rodyk draugams

“115″

Sveiki, gerbiamieji, ištikimieji skaitytojai. Šiandien ryte turėjom įspūdingų, naujų nuotykių tai vėl yra ką papasakoti.

Anksčiau berods lyg ir nepasakojau apie priešgaisrinę sistemą. Pilna rezidencija yra aparačiukų, kurie reaguoja į dūmus ir liepia sirenoms su bjauriu garsu (ypač ryte) kaukti, jei ką nors užuodžia. Taip atsitinka bet keletą kartų per savaitę kai kas nors virtuvėje užkepina ką nors ar sugalvoja užsirūkyti kur negalima. Taigi visi prie to priprato ir nebereagavo, nes po minutės išjungdavo ir jokio pavojaus nebūdavo.

Šiandien ryte nutiko tas pats. Pradėjo kaukti visos sirenos, bet visi arba miegojo arba laukė kol išsijungs ir galės toliau miegoti. Aš miegojau, bet kaimynė pasakojo, kad sirena kaukė apie 5-8 minutes ir paskui pradėjo justi dūmų kvapą ir pamatė atlekiančius budinčius ir daužančius kiekvienas duris, kad visi atsikeltų ir dingtų iš kambarių į lauką. Mane pažadino kaimynė. Nelabai supratau kas vyksta tai kaimynė panikuodama sakė, kad šį kartą rimtai. Apsirengiau, pasiėmiau striukę, kepurę, pirštines, piniginę. Dar galvojau laptopą imti bet palikau. Leidžiantis laiptais nuo ketvirto aukšto pradėjau jausti dūmus. Antram jau buvo išvis nieko gero. Liftais taisyklėse nurodyta nesinaudoti.

Lauke vaizdelis buvo geras :) Visi apsimiegoję, vieni tik su pižamomis, šortais, susivėlę. Gražu :) Keli šimtai žmonių trypčiojo aplinkui ir žiūrėjo kaip italai gaisrininkai vaikšto lėtai ir galvoja ką daryti… Iš tiesų norėjau pamatyti ką italai daro gaisro atveju. Nieko gero. Vaikšto, apsimeta galvojantys, ieško kur ir kas gali degti. Paskui galų gale sugalvoja, kad gal visai gerai būtų panaudoti mašinas su kuriomis atvažiavo ir bandyti gesinti tai kas dega. Galiausiai suprato ką ir kaip jie turėtų daryti ir sugrįžo po valandos. Tuo tarpo pasirodė televizija, visus pafilmavo, interviu paėmė. Pasirodo degė šalia lifto antrame aukšte, paskui kažkaip persimetė į trečią. Laimei pavyko gana “greitai” užgesinti ir didelės tragedijos atrodo nėra.

Po keletos valandų kai užgesino suleido į vidų visus, bet tik į nulinį ir pirmą aukštus. Dar pusantros valandos laukėm kol prasisklaidys ale dūmai ir galėsim grįžti. Mūsų aukšte nebuvo beveik nieko. Galėjau beveik ir toliau miegoti.

Bestovėdami lauke ir diskutuodami moksliškai priėjome išvadą, kad čia viską sukūrė mūsų kaimynė, nes ji pirma pradėjo šaukti apie gaisrą ir žadinti visus, bet tuo pačiu ji buvo vienintelė pasidažiusi ir apsirengusi normaliai :) Argi neįtartina??? Nuotykis buvo geras, paskui gal gausiu foto. O šiaip viskas gerai :) Iki.

Rodyk draugams

“Ne Italijos ligoninė”

Naktį buvo atrakcija. Apie 02.30 atsibudau nuo rėkiančio telefono prie pat ausies. Pamačiau, kad skambina viena iš kaimynių. Pirma mintis buvo, kad vėl kokį naktinį balių organizuoja. Bet iš balso supratau, kad nelabai šventiškai nusiteikusi. Atidaręs duris pamačiau nekokį vaizdą (tuo labiau, kad dar pusiau sapnavau)…  Vargšę užpuolė alergija nuo kažko, visa išberta baisiomis raudonomis dėmėmis, kurios atrodė vis didėjo. Paklausė ar negalėčiau vykti kartu į polikliniką, nes jos kambariokės nebuvo ir viena gali tiesiog nualpti ir nukristi (kaip jau buvo…).

Taigi trečią valandą nakties išsiruošėme į ligoninę kitame miesto gale. Nuvykome į vieną vietą, kur turėtų priimti ligonius, bet ji žinoma buvo uždaryta ir turėjome vykti kitur. Paskui atradome priėmimą, kur nespėjus nieko pasakyti visų pirma pamatavo pulsą su aparatu užmaunamu ant piršto ir temperatūrą su aparatu kišamu į ausį (ir tai užtruko gal 5 sekundes, įspūdinga). Paskui gydytojai pasikvietė apžiūrėti. Gerai, kad ji gerai šneka itališkai, kitaip būtų buvę problemų. Na bet paskui po apžiūros atėjo kitas gydytojas. Jis net šnekėjo angliškai, kol statė lašelinę klausinėjo ką studijuojam, iš kur esam ir t.t. Sužinojęs apie Lietuvą ir fiziką pradėjo daugiau manęs klausinėti, nei rūpintis paciente :)
Visgi, prabuvome dvi valandas ligoninėje ir kadangi nelabai kas pagerėjo tai paliko ją ligoninėje per naktį dėl visa ko. Šiandien buvome aplankyti - viskas gerai jau beveik :)

Kas nustebino ir ko nesitikėjau, kad Italijos ligoninėje-poliklinikoje viskas veikia ir gana gerai ir greitai. Tikriausiai pirmoji itališka įstaiga, kuriai neturiu priekaištų… :) Beje, už gydymą neėmė nei cento ir neprašė draudimo.

Rodyk draugams

“Rytinis virtuvės vaizdas”

Su kiekviena diena rezidencijoje vėl darosi vis linksmiau. Sugrįžta po visi kas buvo išvažinėję į namus. Pirmasis penktadienio vakarą pasirodė mano kambariokas iš šveicarijos, su sūriais, skania duona, šokoladais iš Šveičarijos. Viskas ką iš ten ragauju yra nerealiai skanu. Sugeba žmonės ten skanius dalykus gaminti. Paskui kadangi nieko neturėjome valgyti, prekybcentriai nebedirbo, nutarėme užsisakyti picą. Išeina gana pigiai ir šočiai už 4 eurus ir kolos nemokamai prideda. Užsisakėme 20.00, sakė už pusvalandžio bus. Kurgi ne… Net nesitikėjom. Po valandos sugalvojome dar kartą pasiteirauti, kokią picą reikia kepti vieną valandą… Sulaukėme atsakymo, kad jau yra pakeliui. Tai kokio velnio meluoti ir sakyti, kad pristatys už pusvalandžio jei bet kokiu atveju užtruks ilgiau nei valandą?.. Apie 21.25 visgi sulaukėme. Po naujų metų pasirodė kažkokia sumažėjusi ta pica ir be to buvo jau kiek ir atšąlusi. Bet išalkusiems viskas gerai lenda :)

Paskui sekančią dieną (tiksliau kažkada naktį) grįžo viena iš kaimynių lenkių. Atvežė lauktuvių tikros lenkiškos degtinės! Išbandysim po pirmo išlaikyto egzamino… Vakare pradėjo rodytis dar žmonių su lagaminais. Faina, atsigauna veiksmas čia vėl. Dar pasirodys ispanai ir išvis vėl nebebus ramybės :)

Beje, per Kalėdas vienoje rezidencijos pusėje sugedo liftas (jų yra 4 išvis), paskui prieš naujus sugedo ir antras. Dabar vienas užstrigęs 9 aukšte, kito durys “prikolina” - atsidaro/užsidaro, atsidaro/užsidaro pirmame aukšte. “Susporijom” su kambarioku kada juos sutaisys. Aš sakiau, kad per 2 savaites nuo vakar, kambariokas ne toks optimistiškas italų darbo atžvilgiu… Kažkodėl pradedu abejoti savo variantu… :)

Rodyk draugams